Bendraudami su aplinkiniais, vaikai lavina ne tik svarbiausias psichines funkcijas, bet ir kalbą. Kalba – vienas iš svarbiausių psichinės ir socialinės raidos pasiekimų. Sakytinės kalbos ugdymasis yra vientisas procesas, apimantis visą vaiko veiklą ir priklauso nuo kiekvieno šalia vaiko esančio žmogaus. Palankiausias laikotarpis kalbai vystytis – pirmieji penkeri vaiko gyvenimo metai. Tuo laikotarpiu pagrindinis kalbos ugdymo būdas ir yra kasdieninis bendravimas su vaiku įvairiausių veiklų metu, dažnai besiremiantis smulkiosios tautosakos elementais: mįslėmis, juokavimais, žaidimais, kurie natūraliai susieja judesį ir kalbą. Itin svarbu, jog vaikas nuolat girdėtų gražią ir taisyklingą kalbą, būtų skatinamas pats reikšti savo mintis, apibūdinti patirtus įspūdžius.
Dažniausiai daugelis vaikų mokyklą pradeda lankyti turėdami pakankamai išplėtotą kalbą: aiškiai taria garsus, platus ir aktyvus jų žodynas, kalba gramatiškai taisyklingais sakiniais, rišliai pasakoja. Tačiau dalis vaikų turi vienokių ar kitokių kalbos ar kitų komunikacijos sutrikimų, kurie gali būti mokymosi sunkumų ar neigiamos asmenybės formavimosi priežastimi.
Tėvams, kurių vaikai artimiausiu metu pradės lankyti darželį, ar pravers mokyklos duris, vertėtų pasikonsultuoti su logopedais ir įsitikinti, ar jų vaikų kalbos raida atitinka vaiko amžių. Suaugusieji dažnai save guodžia, kad kalbos problemos dings savaime, vaikai jas išaugs, o nekalbantys vaikai pradės kalbėti sulaukę trečiųjų, ketvirtųjų metų. Deja, praktika rodo dėsningą tendenciją, jog tėvai į logopedus dažnai kreipiasi pavėluotai. Profilaktiškai į logopedą kreiptis reiktų iki vaikui sueis treji metai, vėliau – bent kartą per metus. Būtina apsilankyti ir pasikonsultuoti su specialistu prieš pradedant lankyti darželį, ar besiruošiant eiti į 1- ąją klasę.
Žinoma, nedideli kalbos ar komunikacijos sutrikimai vaiko tolimesniam mokymosi procesui svarios įtakos neturi. Tačiau esant dideliems kalbos ir kitiems komunikacijos sutrikimams, vaiką ugdančiam auklėtojui ar mokytojui iškyla daugybė sunkumų: nesupranta vaiko kalbos, nežino kaip jam padėti, kaip jį mokyti ir pan. Tuo pačiu ir vaikai dažnai pradeda jausti nepilnavertiškumo kompleksą, bijo bendrauti, iškyla elgesio bei emocijų sunkumų. Labai gaila, tačiau mokyklose pirmokų su kalbos sutrikimais yra nemažai. Problemų būtų gerokai mažiau, jei į mokyklą būsimasis pirmokas ateitų su ištaisytu kalbos sutrikimu, kol pastarasis nepradėjo trukdyti mokytis skaityti bei rašyti.
Tėvams, kurių vaikučiai turi vienokių ar kitokių kalbos ir komunikacijos sutrikimų, neišvengiamai tenka glaudžiai bendradarbiauti su logopedu. Šis bendradarbiavimas itin svarbus siekiant įtvirtinti jau išmoktus logopedo užsiėmimų metu vaiko gebėjimus. Tėvai aktyviai dalyvaudami bei stebėdami logopedo darbo ypatumus, palaipsniui patys išmoksta vaiko kalbėjimo raidą skatinančio bendravimo būdų bei strategijų, išmoksta tinkamai parinkti įvairias priemones, panaudoti susiklosčiusias kalbines situacijas garso tarimui mokyti, žodynui turtinti, bendravimui su vaiku aktyvinti, reaguoti į garsų tarimo klaidas ir panašiai.
Vaikui, turinčiam kalbos ir komunikacijos sutrikimų, kai laiku, dar iki mokyklos lankymo pradžios, suteikiama logopedo pagalba:
- jis išmoksta taisyklingai tarti visus ar daugelį kalbos garsų; esant sudėtingiems atvejams, logopedo pagalbos gali prireikti ir mokykloje. Garsų tarimo sutrikimus įveikti gali trukdyti ryškūs burnos struktūriniai pakitimai (pvz. netaisyklingas sąkandis, dantų deformacijos), garsų tarimo sutrikimus lydintys kalbos sutrikimai (pvz. fonologinio suvokimo trūkumai, kalbos neišsivystymas).
- lavėja vaiko fonologinio suvokimo įgūdžiai, suformuojami pirminiai garsinės analizės ir sintezės įgūdžiai, kurie būtini mokantis skaityti bei rašyti. Pakankamai išlavintas Fonologinis suvokimas yra esminė priežastis, kodėl vaikai pradeda skaityti ir rašyti, tuo tarpu pastarųjų stokojantiesiems skaitymo ir rašymo mokymosi procesas gerokai apkarsta.
- užsiėmimų metu sparčiau gausėja bei savarankiškoje kalboje įsitvirtina vaiko aktyvus bei pasyvus žodynas;
- formuojasi taisyklinga vaikų kalbos gramatinė sandara, vaikai gali sklandžiau, nuosekliau išreikšti savo mintis, kas lemia aktyvesnį bendravimą su aplinkiniais;
- stiprėja pasitikėjimo savimi jausmas, kuomet iškilę kalbos raidos sunkumai būna įveikiami, sušvelninami;
- užsiėmimų metu vaikas įgyja elementarius mokymosi įgūdžius, lavėja smulkiosios motorikos gebėjimai, dėmesys, atmintis, mąstymo procesai;
- lavinami vaiko kūrybiniai gebėjimai, vaizduotė, bendradarbiavimo bei socialiniai įgūdžiai;
Taigi, laiku pastebėjus kalbos raidos sutrikimus, pritaikius ankstyvą diagnostiką, suteikus logopedo pagalbą vaikui, bei jo tėvams, galima numatyti palankesnes kalbos korekcijos perspektyvas ir tinkamai pasiruošti mokyklai.